kiukinys

kiukinys: kiukinỹs sm. (3^b) kul. 1. tirštas valgis, pagamintas iš bulvių, žirnių ir kitų daržovių: Kiukinỹs yra žirniai su bulvėmis išvirti J. Tirštai padarytas valgio mišinys iš žirnių, bulvių, sėtinių (griežčių), morkų, duonos bus tikrasis „kiukinỹs“ J. Tirštas viralas (bulvynė ar putra) neša kiùkinio pavidalą J. 2. J duonienė, mutinys: Motyną gyrė už skanų kiukinį Sk.
◊ Bãnio (pavardė to žmogaus, kuris mėgdavo ypatingą kiukinį valgyti) kiukinỹs toks valgis, šutienė: Bãnio kiùkinį iššutinau, t. y. strovą iš ikrų žuvies, mėsos su bulbėmis J.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

šuteklis — šutẽklis sm. (2) 1. KŽ Bulbės, iššutintos su druska, cibulėmis, pipirais, silke, bus šutẽklis J. Prastas valgis kiukinys, t. y. šutẽklis J. 2. NdŽ, DŽ, MedŽ93 karštas drėgnas kompresas (ppr. iš šutintų sėmenų, avižų, bulvių ar kt.): Gydyti… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias